Perkūnropės - nuostabus augaliukas, kuris man krito į akį kopiant į Tatrus. Ten virš medžių linijos, kur tik reta žolė ir uolos, tarp akmenų pamačiau perkūnropių rutuliukus! Pagalvojau, kad jei ištveria ten, turėtų ištverti ir mano vazonėlius.
Nuo tada sodinau vazonėliuose ir žemėje, žiemojo vasarojo jie pas mane. Fantastiškas augalas - Ištveria kepinamas, nemiršta po pusnimis, tai rausta tai žaliuoja, neveltui Sempervivum.
Dabar ir pakabintas auga - lizdelio nėrimui išsirinkau sizalio špagatą, plaukuotesnis, nepermirksta, kaip šiene įtupdytas augaliukas. Tiktų ir džiuto ar lino virvelė nėrimui, jos kiek ilgiau šlapios lieka, bet gan greitai džiūsta. Vilna netiktų, perkūnropės, šilokai užmirkimo nemėgsta
Ir visas procesas, pasidaryk pats:
